Klaipėdoje daugiau nei ketverius metus gyvenanti iš Indijos kilusi 25-erių Hannah Wilson pasidalijo savo tikėjimo istorija. Anot merginos, Dievas jos gyvenime buvo nuo pat vaikystės, tačiau būtent Klaipėdoje ji patyrė gilesnius Jo artumo išgyvenimus. Čia Hannah šiuo metu studijuoja, o laisvu laiku savanoriauja „Carite“, kur lietuvius moko anglų kalbos.
Pasidalinkite savo istorija: kada ir kaip savo gyvenime supratote, kad Dievas iš tikrųjų yra?
Yra viena istorija, kuria norėčiau pasidalyti. Anksčiau dirbau vienoje vietoje. Darbas buvo geras, viskas atrodė gerai, bet emociškai jaučiausi blogai. Prisimenu, dalyvavau sekmadieninėse pamaldose internetu, namuose. Pamokslo tema buvo apie besikeičiantį sezoną. Nežinojau, ką tai reikš mano gyvenime, bet priėmiau tą žinią asmeniškai. Jaučiau, kad Dievas kalba tiesiogiai man – kažkas mano gyvenime pasikeis. Jaučiau, kad darbas, kuriame dirbau, nebuvo mano pašaukimas. Visada buvo jausmas, kad turiu daryti daugiau, kad noriu dirbti su žmonėmis.
Staiga labai stipriai susirgau. Maniau, kad galbūt tai koronavirusas, bet testas buvo neigiamas. Gydytojas liepė ilsėtis. Informavau darbovietę. Tačiau net man sergant jie prašė manęs sugrįžti į darbą. Atsisakiau. Sekmadienį klausiausi minėto pamokslo. Pamokslininkas sakė, kad kai keičiasi sezonas, tai paveikia ir kūną, tad žmogus gali pasijusti blogai. Būtent tai ir išgyvenau.
Kitą rytą, pirmadienį, atsikėliau 6 val. ryto melstis. Valandą meldžiausi, širdyje jaučiau sunkumą. Meldžiantis aiškiai pajutau – aš nebedirbsiu toje vietoje. Tą patį rytą gavau žinutę iš darbdavio: „Nenorime daugiau su tavimi dirbti.“ Bet buvau rami – Dievas jau buvo mane tam paruošęs. Tuo pačiu metu buvau ir pasimetusi, nežinojau, ką darysiu toliau. Prisimenu, grįžau namo, gulėjau lovoje ir verkiau. Tada man paskambino kambariokė ir pasakė, kad ateičiau į universitetą, nes su manimi kažkas nori pasikalbėti.
Kai darbdavys atleido mane, turėjau pasirašyti dokumentą, jog išeinu savo noru. Neturėjau kur jo atsispausdinti, todėl nusiunčiau kambariokei, kuri dirbo universitete. Jos viršininkė pamatė tą dokumentą. Tada netikėtai vienas iš universiteto skyrių, kuris jau dvejus metus ieškojo užsieniečio darbuotojo, nusprendė, kad laikas priimti žmogų. Ir tada mano vardas buvo paminėtas. Jie pakvietė mane į susitikimą.
Eidama į jį meldžiausi, kad Šventoji Dvasia būtų su manimi. Ten buvo daug svarbių žmonių – vice-direktorius, personalo vadovai. Jie manęs nieko neklausinėjo, tiesiog pasakė atlyginimą ir pasiūlė vienerių metų sutartį. Išėjus iš susitikimo viena darbuotoja pasakė: „Atrodo, viskas jau buvo suplanuota, mes čia atėjome tik dėl formalumo.“ Tada pajutau, kad visa tai – Dievo planas. Dabar mano darbas atitinka tai, ką studijuoju – sveikatos priežiūros vadybą. Būtent to ir norėjau, kad mokslai derėtų su darbu. Ir tai buvo stebuklas mano gyvenime.
Sprendžiant pagal jūsų istoriją, atrodo, kad Dievas tikrai veikia jūsų gyvenime. Ar buvo ir daugiau kokių nors momentų, kai pajutote Dievo veikimą?
Dažniausiai, kai matau žmones, kurie yra malonūs, aš matau Dievą juose. Vieną dieną per pietų pertrauką nuėjau į kavinę. Užsisakiau kavos. Tačiau negalėjau atsiskaityti. Problema buvo ne su mano kortele, neveikė kavinės kortelių skaitytuvas. Stovėjau ten ir laukiau, kol vėl veiks, nes darbuotoja jau buvo padariusi man kavos, nenorėjau išeiti nesumokėjusi. Viena moteris, irgi klientė, tiesiog priėjo ir sumokėjo už mane. Norėjau jai pervesti pinigėlius, bet ji tik palinkėjo gražios dienos. Buvau tokia sujaudinta, džiaugsminga ir nustebusi, kad tokie žmonės egzistuoja. Taip gali būti tik Dievo dėka.
Ką turėtų daryti tie, kurie turi abejonių dėl savo tikėjimo?
Manau, kad jie turi pradėti ieškoti tiesos Biblijoje. Svarbu, kad jie tikėtų Dievo žodžiu. Kol netikės, jie negalės išsklaidyti savo abejonių. O jei to nesinori daryti, galima klausytis kitų žmonių liudijimų, nes tai yra pats aiškiausias įrodymas, kad Dievas veikia ir šiandien. Biblija nėra kažkas mitinio. Prieš dvi savaites savo bažnyčioje, kurioje lankausi, mačiau, kaip pasveiko asmuo, sirgęs ŽIV. Jis turėjo gydytojo patvirtintą pažymą, kurioje buvo parašyta, jog jis serga šia liga, bet po maldų bažnyčioje jis pasveiko. Ir viena moteris, kuri dalyvavo maldose internetu, pasakė: „Jei Dievas gali išgydyti tą žmogų, kodėl jis negali išgydyti manęs čia ir dabar, kur aš esu?“ Ir toji moteris pasveiko. Tokie dalykai tiesiog nutinka. Ir jei juos matydama ir girdėdama vis tiek sakyčiau, kad tai nėra Dievas, tai kas tada tai? Jei tai nėra Dievo galia, tai kieno ji? Taigi Dievas veikia ir šiandien.
Jeigu norite pasidalinti savo tikėjimo kelione kreipkitės e.paštu: jesindre@gmail.com arba info@miestoangelas.lt