Nors technologijos sujungė pasaulį, paradoksalu tai, kad jos sukūrė vienišumo epidemiją, kuri pasireiškia visame pasaulyje, įskaitant Lietuvą. COVID-19 pandemija išryškino, kiek daug žmonių kenčia nuo vienatvės. Lietuvos statistikos departamento tyrimai atskleidžia, kad beveik kas dešimtas lietuvis po pandemijos jaučiasi vienišesnis, o beveik kas penktas vyresnis nei 60 metų žmogus – labiau prislėgtas. Ši tendencija rodo, kad socialinė izoliacija ir vienišumas tampa vis aktualesne problema.
Įsivaizduokite savo daugiabučio laiptinę. Kiekvienoje jų yra 15 butų. Jei statistika teisinga, tai bent vienas tame pačiame „įėjime“ gyvenantis žmogus gyvena savo vienatvės bute. Tai reiškia, kad kažkuris iš jūsų artimiausių kaimynų galbūt jau seniai sulaukė nuoširdaus pokalbio ar paprasto nuoširdaus klausimo: „kaip laikaisi? Ir nesvarbu ar tavo kaimynas jaunuolis, ar senjoras, ar karjeros žmogus, jis kovoja su giliu emociniu vakuumu, tuo sunkiai pakeliamu atskirties ir tuštumos jausmu.
Mes kiekvienas galime praverti savo duris kitam. Ir tai ne simbolinis pasakymas. Tai tiesioginis kvietimas kiekvienam iš mūsų prisiimti atsakomybę už savo indėlį į bendruomenės stiprinimą. Atverdami duris savo kaimynams, kolegoms ar net nepažįstamiems, skatiname draugiškumo ir priėmimo kultūrą, kuri gali iš esmės pakeisti visuomenę. Įtraukiant kitus į savo kasdienę veiklą, ar tai būtų bendras pietų valgymas, įvairių renginių organizavimas, ar paprasčiausia pasivaikščiojimai, mes ne tik mažiname vienišumo jausmą, bet ir sukuriame stipresnius, prasmingesnius socialinius ryšius. Tokios iniciatyvos kaip „Miesto angelo“ bendruomenės namų statyba, kur žmonės kviečiami susitikti įvairiose veiklose vieni su kitais, gali tapti puikiu pavyzdžiu, kaip praverti duris ir širdis, priimant ir dalijantis savo gyvenimo dalele su kitais.
Vienišumas nėra tik laikinas liūdesio jausmas. Tai yra rimta visuomenės sveikatos problema, turinti ilgalaikį poveikį fizinei ir psichinei sveikatai. Tyrimai rodo, kad vienišumas gali padidinti širdies ligų, insulto ir netgi ankstyvos mirties riziką iki 30%. Tai nerimo, depresijos ir kitų psichologinių problemų bei priklausomybių priežastis. Vienišumas smarkiai veikia ne tik senjorus, kaip įprasta manyti, bet ir vaikus, jaunimą: 58% jaunuolių pripažįsta, kad jie jaučiasi vieniši net tada, kai jie yra socialiai aktyvūs.
Bet ką mes galime padaryti? Kaip galime ištiesti ranką tiems, kurie jaučiasi atskirti nuo mūsų? Atsakymas gali būti paprastesnis, nei atrodo. Bendruomenės, kuriose žmonės gali susitikti, dalintis mintimis ir jaustis priimti, ne taip ir toli nuo mūsų gyvenamosios aplinkos. Daugiau nei 20 metų Klaipėdos Taikos karalienės parapija vienija įvairias bendruomenes, kurios teikia socialinę, dvasinę, psichologinę pagalbą, aktyviai dirba su jaunimu, skatina bendrystės ir dalijimosi kultūrą ir tokiu būdu mažina vienišumą. Poreikis auga, tačiau susiduriame su infrastruktūros plėtros problema – parapijoje nebėra tiek erdvių, kurios galėtų užtikrinti sklandžias bendruomenių veiklas. Projekto „Miesto angelo“ bendruomenės namai idėja – sukurti multifunkcinę bendruomenių erdvę, skirtą įvairių amžiaus ir socialinio sluoksnio nariams, kuriose galėtų veikti: savitarpio pagalbos ir paramos grupės, šeimos centras, jaunimo nevyriausybinės organizacijos, senjorų ir kt. klubai. Tokiu būdu siekiame skatinti bendradarbiavimą socialinėje ir kultūrinėje srityje, aktyvinti žmonių įtrauktį ir stiprinti dalinimosi kultūrą. Visų šiuose namuose vykstančių veiklų tikslas ir prasmė – būti šalia žmogaus, kuriam reikalinga pagalba. Labai svarbu, kad kiekvienas, besikreipiantis pagalbos, ją gautų.
Kas pirmieji atsidurs ant psichikos sveikatos krizės slenksčio: hikikomori karta tik Japonijoje?
Ar žinote, kad Japonijoje susiformavo nauja karta – „hikikomori“ – jaunų žmonių grupė, kurie savanoriškai atsisako socialinio gyvenimo ir gyvena izoliuoti nuo visuomenės, reiškinys tapo socialine ir psichikos sveikatos krize. Lietuvoje taip pat galime stebėti panašias tendencijas. Pandemijos metu plačiai įsigalėjęs nuotolinis darbas ir mokymasis Lietuvoje išliko populiariu pasirinkimu. Kai kurie žmonės, dirbantys iš namų, jau neturi poreikio išeiti iš namų beveik visą savaitę, o tai stiprina socialinės izoliacijos jausmą. Tai gali ilgainiui tapti sąmoningu pasirinkimu – vengti fizinio kontakto su kitais žmonėmis, nes virtualus gyvenimas tampa daug patogesnis, bet deja, kaip lazda turintis ir antrą pusę – nerimą, panikos atakas, depresiją, savižudybes ir įvairaus pobūdžio priklausomybes.
Vienišumas ir socialinė izoliacija yra vieni pagrindinių veiksnių, lemiančių savižudybes tarp jaunų žmonių. Amerikoje, per pastaruosius metus, savižudybių skaičius tarp jaunimo nuo 10 iki 24 metų amžiaus išaugo 57%, o viena iš pagrindinių priežasčių yra socialinės izoliacijos jausmas ir nesugebėjimas rasti paramos tinklo. Lietuvoje taip pat susiduriame su augančia savižudybių problema tarp jaunimo. Lietuvos statistika rodo, kad jaunuolių, bandžiusių nusižudyti, skaičius per pastaruosius metus išlieka vienas aukščiausių Europoje. Dauguma šių atvejų yra susiję su socialine izoliacija, emocinio palaikymo trūkumu ir nesugebėjimu integruotis į socialinį gyvenimą.
Šios problemos neapsiriboja tik jaunimu. Vyresnio amžiaus žmonės Lietuvoje taip pat susiduria su socialine izoliacija. Nors Lietuvoje dar nėra paskirtas „vienišumo ministras“, kaip tai padarė Jungtinė Karalystė, pagarsėjusi pirmuoju pasaulyje tokiu ministru, augantis senjorų vienišumo ir izoliacijos jausmas skatina diskusijas apie vienišumo sprendimo būdus.
Nebėra tokios mados?
Nuo tada, kai Aldonos vyras prieš keletą metų mirė, jos gyvenimas tapo tylus. O greičiau nebylus. Nei kam paskambinti, nei su kuo pasivaikščioti. Prie daugiabučio laiptinės ant suoliuko jau seniai nebesėdi kaimynės. Nebėra tokios mados, – sako Aldona, kiekvieną trečiadienį ateinanti į senjorų klubą, – kad išeiti į kiemą su kuo nors pasikalbėti. Visi dabar savo kompiuteriuose, telefonuose, darbuose. Ateinu į klubą, man čia labai labai patinka, kokie žmonės nerealūs susitinka, kiek daug sužinome. O juk būdavo, kad sėdžiu virtuvėj ir žiūriu pro langą, kas iš kur išeina, kas ateina, ką katinai kieme veikia. Ir pati pagalvodavau, kad susenau, kad nenoriu tokio gyvenimo, nes širdyje jaučiu, kad dar daug ko norėčiau, dar daug ko nežinau.
Į senjorų klubą mane pakvietė atsitiktinai bičiulė, bet aš ne iškart ėjau. Kažkaip vienai išsiruošti sunku buvo, nedrąsu. Galvojau, kad ten jau visi susibūrę į ratą, o aš ten jiems kas. Ir, žinokit, nėjau gal kokius metus laiko. O paskui po mišių pamačiau skelbimą, kad kviečia prisijungti naujus narius, tai kažkaip ir išdrįsau ateiti.
Ir kokių ten šiltų žmonių sutikau. Pasaka. Dabar kas savaitę taip laukiu išėjimo į klubą: mes ir visur važiuojam, ir pasikalbam, ir jaunimas, savanoriai ateina, ir koncertus moksleiviai daro, ir užsieniečiai papasakoja apie savo tradicijas. Tik dabar jaučiu, kad ir vėl pradėjau gyventi. Jau man vėl norisi ir gražiau apsirengti, ir kažką skanaus kokį pyragą išsikepti tiems vaikams, ir visa savaitė po klubo būna pilna įspūdžių.
Aš vis nuvažiuoju į kapelius aptvarkyti savo vyro kapo ir sakau patyliukais, turbūt ir tu džiaugiesi, kad taip gyvenimas mano susiklostė, kad nesu viena, kad turiu kaip aš sakau, antrą šeimą. Nesijauti toks visai vienas.
Bendruomenių namų durys yra ir bus praviros visiems, kas ieško namų jausmo
Mes ne britai ir savo vienišumo ministro neturime, tačiau žinome, kad šimtai mokslinių tyrimų parodė, kaip stiprūs socialiniai ryšiai gali pakeisti žmonių gyvenimą. Tyrimai rodo, kad žmonės, kurie gauna stiprią bendruomeninę paramą, turi iki 50% mažesnę tikimybę susirgti depresija ar kitomis psichologinėmis ligomis. Bendruomenių paramos grupės, kurias vienija „Miesto angelo“ idėja, yra vienas iš įrodytų būdų mažinti vienišumą ir skatinti bendruomeniškumą.
Didžioji Britanija yra viena iš šalių, kuri parodė, kad vienišumo problema gali būti sprendžiama per valstybines programas. Viena iš sėkmingiausių priemonių buvo vietoj vaistų išrašyti „socialinis receptą“, kai žmonės, išgyvenantys vienišumą, buvo nukreipiami į bendruomenines veiklas – nuo meno dirbtuvių iki savanorystės. Tyrimai rodo, kad tokios programos ne tik pagerino dalyvių psichologinę būklę, bet ir sustiprino jų fizinę sveikatą.
„Miesto angelo“ bendruomenės namai yra erdvė, kurioje kiekvienas – senjoras, jaunimas ar šeima – gali rasti vietą, kurioje jaustųsi priimti ir palaikomi. Tai nėra tik vieta susitikimams; tai vieta, kur atkuriami socialiniai ryšiai, skatinamas bendradarbiavimas ir tarpusavio supratimas.
Ką „Miesto angelo“ bendruomenės namai gali pasiūlyti jums ar jūsų artimiesiems?
- Senjorams – erdvė, kurioje jie gali dalyvauti klubuose, susitikti su kitais žmonėmis, dalyvauti savanorių veiklose, padedančiose įveikti vienatvę.
- Jaunimui – vieta, kurioje jie gali prisijungti prie organizacijų, susitikti su bendraamžiais, savanoriauti ir ugdyti socialinius įgūdžius.
- Šeimoms ir bendruomenėms – saugi ir draugiška erdvė dalintis patirtimis, teikti savitarpio pagalbą bei kurti stipresnę bendruomenę.
„Miesto angelo“ bendruomenės namai siūlo veiklas, skirtas stiprinti tarpusavio ryšius per kultūrines ir socialines iniciatyvas: nuo paramos grupių iki savanoriškų projektų, meno dirbtuvių ir klubų, kurie atkuria prarastus ryšius ir padeda žmonėms vėl jaustis bendruomenės dalimi.
Dalyvavimas bendruomenės veikloje sumažina vienatvės jausmą, pagerina psichinę sveikatą ir skatina asmeninį augimą, todėl ši erdvė tampa būtinu atsakymu į šiuolaikines socialinės izoliacijos problemas.
Kaip prisidėti prie „Miesto angelo” bendruomenės namų statybų projekto?
„Miesto angelo“ bendruomenės namai gali būti sprendimas vienišumo ir socialinės izoliacijos problemoms, tačiau mes negalime to padaryti vieni. Kviečiame jus prisijungti prie šios iniciatyvos ir tapti bendruomenės dalimi – nesvarbu, ar tai būtų finansinė parama, savanorystė ar paprasčiausias dalyvavimas renginiuose. Jūsų indėlis padės sukurti vietą, kurioje žmonės gali atrasti draugystę, paramą ir priklausymo jausmą.
Kaip galite prisidėti?
- Paaukokite ir padėkite užtikrinti, kad „Miesto angelo“ namai taptų realybe, atveriant duris tiems, kurie jaučiasi vieniši. Paaukoti galite čia
- Tapkite savanoriu ir padėkite kurti bendruomenę – jūsų indėlis gali padėti žmogui įveikti vienišumą.
- Aplankykite mus ir dalyvaukite veiklose, kurias siūlome – susitikimai su žmonėmis gali pakeisti gyvenimus.
- Pasidalinkite šia istorija su savo draugais ir artimaisiais, kad daugiau žmonių sužinotų apie šią iniciatyvą ir galėtų prisidėti.
Kiekvienas mažas žingsnis gali tapti dideliu pokyčiu žmogaus gyvenime. Prisijunkite prie „Miesto angelo“ bendruomenės ir kartu kurkime vietą, kurioje žmonės galėtų jaustis reikalingi ir suprasti.